- rėgzčiai
- rė́gzčiai sm. pl. (1) BŽ92, Šl, Škn, Trg, rė̃gzčiai (2); N, K, Kos87 žr. regzčiai: Su rė̃gzčiais neša šiaudus Klm. Rėgzčiùs prisidėjai, kirtimą susikirtęs Erž. Rėgzčiai buvo su dum kampinais Šts. Jo makaulė kai rėgzčiai – ką įdedi, tas iškrinta LTR(Vdk). Parvilkau dvejus rėgzčiùs vikių arkliams – tegu paės nabagai Jrb. Atnešk rėgsčiùs, reikia šiaudų gyvuliams nunešti Rg. ^ Eik, mano vaikel, aš tau ant tavo svodbos paklausysu, su rėgzčiais vandenio atnešu MŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.